Warning: foreach() argument must be of type array|object, null given in /home/valsas/domains/tipitopi.lt/public_html/wp-content/plugins/edrio-plugin/elementor/widgets/Header/header.php on line 1010
Piramidės paslaptys
Saulė dykumoje kilo kitaip nei miške. Ji ne šiaip švietė – ji tarsi užliejo viską auksu.
Smėlis šnarėjo po Topio kojomis, o Tipis sėdėjo ant jo kiauto ir dairėsi aplink, bandydamas aprėpti visą begalybę…
– Topi… čia nėra nei medžių, nei šešėlių… – tyliai pasakė jis.
– Bet yra kažkas kita… – mąsliai atsakė Topis.
Ir tada jie pamatė.
Iš pradžių, kaip trikampį tolumoje.
Paskui – kaip milžinišką kalną.
O kai priėjo arčiau, šis kalnas tapo toks didelis, kad Tipis pakėlė galvą… ir vis tiek nematė jo viršaus.
– Tai… ne-į-ti-kėėtina… – iš nuostabos sušnibždėjo Tipis.
– Tai Cheopso piramidė. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų, – pasigirdo balsas šalia.Iš šilto smėlio išlindo mažas driežiukas.
– Aš esu Rami.
Tipis net pamiršo pasisveikinti, kaip jam rūpėjo greičiau tęsti pokalbį:
– Septynių? Kodėl tik septynių? Pas mus miške – šimtai stebuklų!
Rami nusišypsojo.
– Žmonės mėgsta skaičius, – pasakė jis. – Jie susitarė, kurie pasaulio statiniai jiems atrodo ypatingiausi ir jiems suteikė skaičius.
Tipis dar kartą pažvelgė į piramidę.
– Ji atrodo kaip kalnas, bet tai ne kalnas, o trikampis…o dar tiksliau, šis trikampis vadinasi piramide. Kas sugalvojo ją pastatyti?
Jie priėjo visai arti.
Dideli akmenys kilo vienas ant kito tiksliai kildami į dangų.
Tokio keisto statinio Tipis ir Topis dar nebuvo regėję.
Tipis palietė vieną iš jų ir dar kartą pakartojo klausimą:
– Kam reikėjo tokio didelio statinio?
– Senovės egiptiečiai, žmonės, kurie čia gyveno, tikėjo, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi, – pradėjo pasakojimą vėžliukas. –Jie tikėjo, kad žmogus turi savyje tokią dalelę, kuri gyvena toliau, net, jeigu kūnas miršta.
– Turi galvoje, kad net kada kūnas nustoja “veikti” - žmogaus dalelė gyvena toliau? – pasitikslino Tipis.
– Taip, – atsakė Rami. – Todėl jie labai rūpinosi ta ypatinga žmogaus dalele, kuri amžina. Dar įdomu tai, kad tuo metu, žmonės garbino saulę. Ją vadino Ra. Jiems ji buvo ne tik šviesa, o gyvybės šaltinis.
Ramis mostelėjo galvyte į viršų.
– Pažiūrėk į jos formą.
Tipis pakėlė galvą.
– Ji kyla aukštyn…
– Taip, – atsakė Rami. – Ji tarsi rodo kelią į dangų. Kai kurie mano, kad tai susiję su saule. Kiti – kad su žvaigždėmis, bet turbūt ji susijusi su abiems.
Topis susimąstė.
– Vadinasi… ji daugiau negu paprastas trikampis statinys…
– Taip, – ramiai pasakė Rami. – Ji saugo daugybę paslapčių.
Tipis pažvelgė į jį smalsiai.
– Ar dar yra kokių paslapčių?
– Taip, – atsakė Rami. – Daugelis žmonių mano, kad piramidės buvo faraonų kapavietės. O faraonais buvo vadinami valdovai, kurie valdė šalį, bet niekas nežino ar tikrai tai tik kapas valdovui.
– Kodėl nežino? – smalsiai sužibo Tipio akutės.
– Kai kuriose piramidėse nerasta nei daiktų, su kuriais buvo laidojami faraonai, nei faraonų kūnų, todėl nėra aišku ar tikrai tai tik kapavietės. – paaiškino Rami.
Topis ramiai tarė:
– Vadinasi, žmonės nežino visos tiesos!
– Taip, – linktelėjo Rami.
Tipis tyliai pasakė:
– Kartais sunku viską paaiškinti, bet tai ne mažiau didinga ir ne mažiau nuostabu.
– O kas yra jos viduje? – paklausė Topis.
Rami mostelėjo į įėjimą.
– Eime.
Viduje tvankoka.
Koridoriai siauri ir ilgi.
Tipis apsidairė.
– Čia kaip… labirintas.
– Taip, – atsakė Rami. – Viduje yra daug praėjimų ir kambarių.
Jie priėjo prie vietos, kur keli tuneliai išsiskyrė į skirtingas puses.
– O kur veda šie visi keliai? – paklausė Tipis.
Rami šyptelėjo.
– Štai čia ir yra įdomiausia.
– Ką turi galvoje? – paklausė Topis.
– Ne visus piramidėje esančius kelius žmonės iki šiol surado, – atsakė Rami. –Manoma, kad kai kurie dar slepiasi.
Tipis pažvelgė į tamsą.
– Vadinasi… piramidė dar saugo daugybę paslapčių?
– Taip, – linktelėjo Rami. – Ji vis dar jas saugo.
Topis ramiai pridūrė:
– Kaip ir visas pasaulis. Jame dar tiek daug paslapčių!
Jie lėtai grįžo atgal.
Laiptais kylant aukštyn, šviesa vis stiprėjo.
Galiausiai jie išėjo į vakarą.
Saulė leidosi.
Piramidė ir Sfinksas stovėjo ramiai, tarsi stebėtų laiką.
Tipis prisiglaudė prie Topio.
Akys merkėsi, bet galvoje dar sukosi mintys apie faraonus, saulę Rą ir labirintus.
– Žinai… – tyliai pasakė jis. – Aš visada galvojau, kad viską galima suprasti, bet dabar man atrodo, kad kai kurie dalykai yra per dideli, kad jiems rastume atsakymus.
Rami atsigulė šalia jų.
– Ir tai yra gerai, – pasakė jis. – Nes tada lieka vietos smalsumui ir tyrinėjimams.
Topis pridūrė:
– Ir pagarbai…
Tipis linktelėjo.
– Net jei kažko nesupranti iki galo… gali tiesiog tai gerbti.
Dangus pamažu tamsėjo, o virš piramidės užsidegė pirmosios žvaigždės.
Jos atrodė taip, tarsi vis dar saugotų kažką labai seno.
Pasaulyje yra dalykų, kurių mes dar nesuprantame iki galo, bet žmonės visais laikais kūrė, tikėjo ir ieškojo gyvenimo prasmės savaip.
Kartais svarbu ne tik rasti atsakymus.
Svarbu mokėti stebėti, klausti ir gerbti tai, kas dar neturi atsakymų.
Keliaukime pažaisti žaidimą
Surask vienodas korteles
Prisiminkime ką sužinojome?
Tipis ir Topis mėgsta sužinoti daugiau
Kaip atrodė sarkofagas?
Piramidė – tai ne šiaip pastatas.
Tai buvo faraono kapas.
Viduje buvo sarkofagas su faraonu ir jam brangūs daiktai (auksas, papuošalai), maistas, daiktai kelionei, kartais net statulėlės, kurios „padėtų“ kitame pasaulyje.
Visa tai buvo saugoma, kad
faraonas galėtų gyventi toliau po mirties.
